Alkoholio poveikis organizmui: kodėl pagirios tokios sunkios ir kaip greičiau atsigauti

Alkoholio poveikis organizmui: kodėl pagirios tokios sunkios ir kaip greičiau atsigauti

Nesaikingas alkoholio vartojimas daro didelę žalą organizmui. Tai ne tik laikinas galvos skausmas ar pykinimas kitą rytą – alkoholis trikdo širdies veiklą, „džiovina“ smegenis, iš organizmo išvaro skysčius ir mineralus, dirgina virškinimo sistemą.

Alkoholis ir virškinimas

Nedidelis alkoholio kiekis gali paskatinti skrandžio sulčių išsiskyrimą, tačiau didesni kiekiai – ypač vartojami dažnai – priešingai, gali sulėtinti virškinimą. Be to, alkoholis, ypač vartojamas tuščiu skrandžiu, dirgina ir pažeidžia skrandžio bei stemplės gleivinę. Dėl to dažnai pasireiškia skrandžio skausmai, pykinimas, apetito stoka, o ilgainiui gali atsirasti ir opų.

Dehidratacija ir elektrolitų trūkumas

Alkoholis veikia kaip diuretikas – tai reiškia, kad jis skatina intensyvesnį skysčių šalinimą iš organizmo. Tačiau kartu su skysčiais prarandami ir būtini mineralai – kalis, natris, magnis bei kiti elektrolitai, kurie yra svarbūs normaliai raumenų, širdies ir nervų sistemų veiklai. Dėl šios priežasties išsivysto dehidratacija – organizmui ima trūkti ne tik vandens, bet ir gyvybiškai svarbių medžiagų. Tokia būklė pasireiškia stipriu troškuliu, burnos džiūvimu, bendru silpnumu, galvos svaigimu, o kai kuriais atvejais – širdies ritmo sutrikimais ar net kraujospūdžio svyravimais. Dehidratacija taip pat lemia didesnį nuovargį, raumenų skausmus ir bendrą organizmo išsekimą, todėl ypač svarbu po alkoholio vartojimo kuo greičiau atstatyti prarastų skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.

Šilumos pojūtis ir širdies veikla

Alkoholis trumpam praplečia kraujagysles – todėl parausta skruostai, jaučiamas šilumos pliūpsnis, gali kristi kraujospūdis. Tačiau vėliau, ypač esant šaltam orui, organizmas pradeda netekti šilumos, o tai kelia pavojų nušalimui. Vėliau kraujagyslės susitraukia – kraujospūdis kyla, atsiranda nemalonus širdies plakimas, galvos skausmas, spengimas ausyse ar svaigimas.

Poveikis smegenims

Alkoholis trukdo gliukozės – pagrindinio smegenų energijos šaltinio – pasisavinimui. Kai smegenys negauna pakankamai gliukozės, sutrinka jų veikla: tampa sunkiau susikaupti, lėtėja mąstymas, atsiranda apsnūdimo ir vangumo pojūtis. Ši energijos stoka taip pat daro įtaką emocijoms – žmogus gali patirti staigius nuotaikų svyravimus, nerimą, dirglumą ar net staigius pykčio priepuolius. Kai kuriems išsivysto apatija ar bejėgiškumo jausmas, prastėja koordinacija, nerišli tampa kalba. Ilgainiui, jei alkoholis vartojamas dažnai ir dideliais kiekiais, jis pradeda veikti ir pačią smegenų struktūrą – mažėja neuronų ląstelių kiekis ir dydis. Dėl šios priežasties silpnėja atmintis, mažėja gebėjimas mokytis naujų dalykų, sunkiau analizuoti informaciją, išlaikyti dėmesį ar priimti sprendimus. Kognityvinės funkcijos blogėja palaipsniui, o ilgalaikis poveikis gali būti negrįžtamas, ypač jei nėra imamasi veiksmų žalingam įpročiui stabdyti.

Vaistų ir alkoholio sąveika

Maišyti alkoholį su vaistais – itin pavojinga praktika, galinti sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Daugelis vaistų, ypač veikiančių kepenis ar centrinę nervų sistemą, kartu su alkoholiu gali sukelti nenuspėjamą ar net toksišką poveikį organizmui. Pavyzdžiui, paracetamolio vartojimas kartu su alkoholiu stipriai apkrauna kepenis ir gali sukelti kepenų pažeidimus, net jei paracetamolio dozė neviršija leistinos normos. Raminamieji, migdomieji, antidepresantai bei kiti psichiką veikiantys vaistai kartu su alkoholiu sustiprina vienas kito poveikį, todėl gali atsirasti pernelyg didelis slopinimas, mieguistumas, sutrikusi kvėpavimo funkcija ar net sąmonės praradimas. Statinai (vaistai cholesterolio mažinimui) ir vaistai nuo cukrinio diabeto taip pat reikalauja atsargumo – alkoholio vartojimas gali sustiprinti nepageidaujamas reakcijas, sukelti hipoglikemiją ar neigiamai paveikti raumenis.

Svarbu suprasti, kad net vienkartinis alkoholio vartojimas gali paveikti vaistų poveikį ir metabolizmą, todėl esant lėtinei ligai ar vartojant vaistus kasdien, būtina elgtis atsakingai. Rekomenduojama vaistus suvartoti likus bent 4–6 valandoms iki alkoholio vartojimo, tačiau net ir tai negarantuoja visiško saugumo. Kiekvieno vaisto poveikis skiriasi, todėl visada verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei nėra galimybės išvengti alkoholio, svarbu bent jau nevartoti jokių vaistų tuo pačiu metu ir žinoti galimas pasekmes – kai kurios sąveikos gali būti ne tik kenksmingos, bet ir gyvybei pavojingos.

Kaip palengvinti pagirias?

1. Skysčių ir elektrolitų balansas. Efektyviausia – vartoti elektrolitų tirpalus arba mineralinį, negazuotą vandenį. Tai padeda greičiau atstatyti prarastus skysčius ir mikroelementus.

2. Skausmo malšinimas. Galvos skausmui labiausiai tinka aspirinas (bet ne tuščiu skrandžiu). Reikėtų vengti paracetamolio, nes kartu su alkoholiu jis gali pažeisti kepenis. Ibuprofeno taip pat nerekomenduojama gerti nevalgius.

3. Skrandžio apsauga. Jei pykina ar skauda skrandį – galima vartoti aktyvintą anglį arba diosmektiną (stipresnį absorbentą). Rūgštingumą mažinantys vaistai padeda, jei kyla rūgštys ar jaučiamas deginantis skausmas. Imbieras – natūrali priemonė pykinimui mažinti.

4. Energijos atkūrimas. B grupės vitaminai padeda greičiau atsigauti, ypač jei jaučiamas raumenų silpnumas ar bendras nuovargis.

5. Širdies ritmo sutrikimai. Jei širdis plaka per greitai, neritmingai, jaučiamas galūnių tirpimas ar dusulys – tai gali būti kalio ar magnio trūkumo pasekmė. Tokiu atveju svarbu atkurti mineralų balansą, o jei simptomai nepraeina – būtina kreiptis į gydytojus.

Svarbiausia taisyklė – saikas. Kuo mažiau alkoholio, tuo mažesnė tikimybė patirti nemalonių pasekmių. O jei jau padauginta – svarbu tinkamai padėti savo organizmui atsigauti.